TAIKIOS SKYRYBOS – MISIJA ĮMANOMA?

Be emocinio skyrybų ar išsiskyrimo poveikio, taip pat reikia apgalvoti ir priimti sprendimus dėl daugybės kitų praktinių klausimų, pavyzdžiui, „kaip pasidalinsime bendrą turtą, kaip išlaikysime, bendrausime su vaikais“ ir pan.

Kaip šioje situacijoje padėti sau ir vaikams?

Pirmas patarimas – neskubėti. Svarbu leisti nurimti stiprioms emocijoms, jausmams, įsivertinti ar tikrai santykių išgelbėti jau nebepavyks. Svarbu skirti laiko paliūdėti ir susitaikyti su prarastais santykiais ir apsvarstyti tolesnius žingsnius kuriant naują ateitį, galbūt kitokią nei įsivaizdavote.

Kitas patarimas - jeigu sudėtinga apie tai kalbėtis dviese, nebijoti kreiptis pagalbos. Tai gali būti tiek porų terapijos, tiek mediacijos paslaugos. Mediacija gali padėti ne tik girdėti vienas kito reikalavimus, bet ir suprasti vienas kito poreikius, ieškoti galimų sprendimų, kurie padėtų judėti toliau.

Jeigu vis dėlto santykių ir santuokos išsaugoti jau nėra galimybės, pasidomėkite ir supraskite skyrybų procesą. Tai yra svarbu žinoti, ką numato teisės aktai, jeigu reikia, pasikonsultuokite su teisininku. Svarbu išsiaiškinti savo teises, gauti patarimus, skirkite laiko namų darbams atlikti ir ištirkite visas galimybes. Tada pasirinkite tą, kuri greičiausiai užtikrins, kad jūsų skyrybos būtų kuo ramesnės.

Prieš nutraukiant santuoką ar nusprendžiant išsiskirti su partneriu, reikia apsvarstyti ir nuspręsti keletą dalykų. Pavyzdžiui, kur ketinate gyventi, kur gyvens jūsų partneris ir ką daryti su pinigais ir turtu, kurį kartu sukaupėte – tai apima santaupas, pensijas, investicijas ir skolas.

Jeigu sutarti nepavyksta, dalyvaukite mediacijoje. Jos metu, jums gali pavykti priimti tvarius ir abiem tinkamus sprendimus. Mediacija gali padėti sumažinti konfliktą ir patiems priimti sprendimus.

Skyrybos yra emocinis procesas, kai po sielvarto seka palengvėjimas, po pykčio - ramybė, kaltės jausmą keičia laisvės pojūtis. Tokiems pokyčiams reikia laiko prisitaikyti. Jūs turite rasti naujų būdų bendrauti vienas su kitu, kai jau nesate partneriai, ir užmegzti naujus santykius kaip tėvai, kurie dalijasi atsakomybe už jūsų vaikus.

Jeigu pora turi vaikų, šiame vaikams sudėtingame etape reikia skirti didesnį dėmesį, stebėti jų savijauta, elgesio pokyčius. Moksliniai tyrimai rodo, kad streso skalėje vaikams tėvų skyrybos yra antroje vietoje. Taigi, būdami savo skausme, nepamirškite, kad neramu ir vaikams. Svarbiausia nepamiršti, kad santykių nutrūkimas, tėvų skyrybos vaikams taip pat sukelia skausmingus išgyvenimus. Vaikų reakcija ir pasekmės jiems priklauso ne tik nuo jų amžiaus, bet ir nuo su skyrybomis susijusių aplinkybių. Vaikai dažnai išgyvena daugybę emocijų, kurios gali apimti neigimą, pyktį, savęs kaltinimą, liūdesį ir atsiribojimą. Tačiau turėdami erdvės, laiko ir tėvų paramą ir palaikymą jie susitvarkys su savo jausmais ir prisitaikys prie besikeičiančios situacijos. Svarbu aptarti tolimesnį tarpusavio bendravimą, klausimus, kurių priėmimui svarbi abiejų tėvų nuomonę, sutarti, kaip keičiamasi informacija apie vaikus, kartais net sutarti konkretų laiką, dieną, kuomet susiskambinate ir kalbatės tik apie vaikus.

Laikui bėgant pastebėsite, kad jūs ir jūsų vaikai įsisuks į naują rutiną, tačiau kai kuriais atvejais situacija gali išlikti įtempta ir priešiška. Tyrimai rodo, kad esant priešiškiems santykiams nemaža dalis skyrium gyvenančių tėvų praranda bet kokį ryšį su savo vaikais praėjus 5 metams po išsiskyrimo. Tėvai, kurie pasinaudoja mediacija gali išvengti šios katastrofiškos baigties. Užsienio valstybių praktika rodo, kad daugiau nei 77 % mediacijoje dalyvavusių tėvų susitaria, o jų atsiliepimai rodo, kad šie susitarimai yra patvarūs ir gali atlaikyti laiko išbandymą, todėl yra pagrindo manyti, kad tai gali būti naudinga jums ir jūsų šeimai.

Ko nedaryti?

• Nepaverskite vaikų šnipais, kurie rinktų informaciją apie kitą tėvą ar mamą, žinutės nešėjais, ginklais, kovos įrankiais, kuriais bausite buvusį partnerį, skydais, įrankiais, kurie padėtų siekti savo tikslų.

• Nanudokite savo vaikų deryoms už jus ir neprašykite jų saugoti paslapčių, ar suteikti informacijos apie jūsų partnerį.

• Neverskite jų jaustis kaltais dėl to, kad jaučiasi kitaip nei jūs arba demonstruoja susirūpinimą dėl savo kito tėvo.

• Neklauskite savo vaikų, su kuo jie nori gyventi – jiems gali atrodyti, kad jų klausia, kurį iš tėvų jie myli labiau.

• Nesiginčykite vaikų akivaizdoje.

Kaip galite padėti savo vaikams?

• Padėkite jiems suprasti, kad jūsų skyrybos nėra jų kaltė – vaikai dažnai mano, kad taip yra.

• Papasakokite savo vaikams, kas vyksta. Jiems nereikia suaugusiųjų informacijos apie situaciją ir nereikia žinoti kiekvienos smulkmenos, kaltės įrodinėjimo, tačiau jie turi žinoti, kas vyksta ir kas bus ateityje.

• Klausykitės ir kalbėkitės su savo vaikais apie jų jausmus, mintis, rūpesčius ir norus. Vaikai lengviau išgyvens šiuos pokyčius, jei bus skatinami kalbėti apie savo baimes ir rūpesčius tam, kuris yra pasirengęs išklausyti ir bandyti suprasti.

• Skatinkite savo vaikus „nestoti į vieną pusę“.

• Neapkraukite savo vaikų atsakomybe priimti sprendimus dėl susitarimų už juos. Tai turėtų būti tėvų pareiga, o ne vaikų.

• Skatinkite savo vaikus laikytis įprastos rutinos, bet neverskite jų to daryti.

• Nekonfliktuokite jų akivaizdoje.

Kas gali padėti po skyrybų išlaikyti pagarbius tarpusavio santykius?

• Pagarba vienas kitam, kaip vaiko tėvui ar motinai.

• Nesmerkti, nesityčioti, neapkalbėti viešai buvusio partnerio.

• Suprasti, kad ši situacija nemaloni abiem.

• Nereaguoti čia ir dabar. Bet kokia kito partnerio mintis, pasiūlymas gali sukelti norą priešintis, atmesti, kritikuoti. Nepamirškime, kad net liaudies išmintis moko – suskaičiuok iki dešimties, tada sakyk.

• Aiškus bendravimas, stengtis išgirsti suprasti kitą, aiškiai, mandagiai, bet ne įsakmiai dėstyti savo mintis. Pagalvokite, kokio bendravimu norite, kokio ryšio ir santykio su vaiku siekiate. Kartais pradžioje lengviau susitikti viešoje vietoje, kavinėje, apgalvoti iš anksto klausimus, kuriuos norėtumėte aptarti, neinterpretuoti, bet klausti, ką turi kitas mintyje teikdamas siūlymus ir pan.

• Nepamiršti, kad tikslas bendras – vaikų gerovė.

Neleiskite Jūsų pykčiui atimti vaiko vaikystę. Tėvai, kuriems svarbi vaiko gerovė, tariasi taikiai.