Mediacija - tai galimybė susitarti patiems

Mediacija padeda vėl „kalbėti viena kalba“, o retais atvejais sutuoktiniai netgi nutaria vis tik pamėginti išsaugoti santuoką. Kas yra mediacija? Kas gali būti mediatoriais ir kokių savybių tam reikia? Kaip vyksta mediacija - patirtimi dalinasi mūsų mediatorė Odeta Intė.

Dovilė Babarskienė

5/10/20224 min read

Ten, kur konflikto priežastys glūdi santykiuose, skirtingose vertybėse, mediatoriui praverčia psichologinių žinių bagažas, tačiau iš tiesų mediatoriumi gali tapti bet kokios srities aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis žmogus, išklausęs specialius kursus ir išlaikęs mediatorių egzaminą. Mediatorius turi būti tarsi supermenas – turėti ir psichologinių, ir socialinių žinių, jei mediacija skiriama kokiems nors verslo ginčams – dar ir ekonominių. Šiai paslaugai teikti reikalingas visų mokslų mišinys. Numatyti pakankmai griežti reikalavimai mediatoriams, bet pagalvokite – jie atlieka labai svarbų darbą: juk neturėdami reikiamų įgūdžių konfliktą gali tik dar labiau pagilinti.

Pirmiausia mediacija – tai galimybė susitarti patiems. Ne institucijos, ne teismas priima sprendimą, kaip žmonės, kurie skiriasi, pasidalins turtą, bet patys sutuoktiniai dėlioja įvairias galimybes ir atranda sprendimus, kurie geriausiai atitinka jų interesus. Kai blaivų protą užtvindo pyktis ir nuoskaudos, pora tarpusavyje nustoja bendrauti, o mediatorius tokiu atveju tampa „vertėju“ – jis pakartoja žmonos ar vyro išsakytas mintis ir pasitikslina, ar antroji pusė taip pat jį ar ją suprato. Mediacijoje sutuoktiniai išgirsta vienas kito mintis ir galbūt supranta priežastis – dėl ko visa tai vyksta.

Mediacija - pirmiausia tai yra galimybė be karo išspręsti konfliktą. Besiskiriančioms šeimoms taip pat labai svarbus konfidencialumas – ypač mažesnėse savivaldybėse žmonėms norisi apsaugoti privatų šeimos gyvenimą. O nuėjus į teismą, užsakius advokatų paslaugas, tai darosi sunkiau. Mediacijos metu susitinka tik pora ir mediatorius ir retsykiais pasitaiko atvejų, kai pagaliau išsiaiškinę vienas kito nepateisintus lūkesčius sutuoktiniai nusprendžia likti kartu.

Kartais atrodo, kad tam tikru gyvenimo momentu žmonės nustoja buvę vyru ir moterimi. Jie tampa „tėčiu“, „mama“, „vyru“, „žmona“ – kas pinigus uždirba, kas namus tvarko, kas vaikais rūpinasi. Įsijautę į kitus vaidmenis jie vienas kitą pamiršta, neberodo vienas kitam jokio dėmesio – natūralu, kad tai kaupiasi ir galiausiai kyla krizės. Į mediaciją šeima ateina pavojingoje situacijoje, jau būdami krizėje, tačiau jie turi galimybę – arba išlikti šeima, arba pripažinti, kad nepavyko, tačiau išsiskirti kaip du vienas kitą gerbiantys žmonės, kad galėtų bendrauti ateityje. Juo labiau, kad jei jie turi vaikų, jie bus priversti bendrauti.

Mediacijos metu sutuoktiniams skaudžiausi klausimai būna dėl vaikų. Teisme dažniausiai viskas sprendžiama įprasta tvarka: su vienu iš tėvų vaikas gyvena, su kitu – bendrauja savaitgalį arba vieną dieną per savaitę. Viskas. Mediacijos metu mes svarstome, koks variantas būtų priimtinesnis abiems tėvams. Vaikus statome į centrinę poziciją. Ir tuomet ieškome išeičių, kurios kartais gali būti netipinės. Pavyzdžiui, tėtis gali vaikus nuvežti į būrelius, jei mama tuo metu dar dirba. Arba nuvežti į mokyklą, paimti iš mokyklos – atskirai gyvenančio tėvo vaidmuo vaiko gyvenime gali išlikti labai aktyvus, nežiūrint to, kad šeima išsituokė.

Skyrybų metu į teismą nuėję žmonės dažniausiai užima „kovines“ pozicijas: „Man reikia!“. Tačiau kai iš tiesų išgirsti kito žmogaus nuomonę, arba paaiškini, kodėl tau tas turtas yra toks svarbus, kitas asmuo pradeda svarstyti: „Galbūt iš tiesų tas automobilis reikalingesnis buvusiai žmonai?“ Tai tarsi naujo tilto statymas tarp dviejų žmonių, padėjimas vienam kitą išgirsti.

Kaip vyksta mediacija? Per pirmąjį susitikimą mediatorius paaiškina, kas tai yra mediacija, kokios yra šio proceso taisyklės, kodėl svarbus savanoriškas dalyvių dalyvavimas, nes jei žmonės nenori susitarti, tai joks mediatorius, koks profesionalas jis bebūtų, jų neprivers susitarti. Mediatorius taip pat paaiškina konfidencialumo svarbą ir tai, kad šiuose pokalbiuose svarbu būti sąžiningiems. Tada mediatorius pakviečia šalis pasisakyti, kodėl jie čia atėjo, kokie yra jų lūkesčiai, kokie sunkumai, su kuriais susidūrė. Tuomet mediatorius apibendrina, perfrazuoja sutuoktinių išsakomus argumentus ir kaskart pasitikrina, ar visi susitikimo dalyviai vienodai suprato tai, kas buvo pasakyta. Kiekvienas žmogus išgirstą informaciją priima ir interpretuoja savaip, perleidžia per savo „filtrą“. O šeimos ginčuose, įsiskaudinus, interpretacijų tikrai gali būti visokių, todėl mediatoriaus tikslas yra pasitikrinti, ar tikrai visi supratome, apie ką kalbame. Paprastas pavyzdys – vaiko poreikiai. Abu tėvai tvirtins, kad patenkinti vaiko poreikius yra svarbu – tačiau jie abu skirtingai supranta šiuos poreikius. Mediatoriui svarbu vesti ginčo dalyvius iš konflikto, ieškant bendrysčių ir sąlyčio taškų. Visuomet porai siūlau sakyti pačius netikėčiausius sprendimus. Gerai išdiskutavus neretai tie, iš pirmo žvilgsnio neišmintingi sprendimai, tampa labai gera išeitimi.

Kai sutuoktiniai susitaria, pasirašoma sutartis, kuri keliauja į teismą. Visada rekomenduoju pasikonsultuoti su teisininkais, kad ta taikos sutartis būtų teisinga jų abiejų atžvilgiu. Po šios konsultacijos sutuoktiniai kreipiasi į teismą, teismas patikrina, ar susitarimas neprieštarauja kokiems nors teisės aktams ir taikos sutartį patvirtina. Tokiu atveju ši sutartis prilygsta teismo sprendimui. Ir jei kažkuris iš buvusių sutuoktinių vėliau atsisako vykdyti kuriuos nors sutarties punktus, tas, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą, taip pat – į antstolius dėl privalomo sutarties vykdymo.

Nuo 2020-ųjų pradžios mediacija šeimos ginčuose tapo privaloma. Tai reiškia, jog sutuoktiniai, kuriems nepavyksta išsiskirti bendru sutarimu, turi kreiptis dėl mediacijos, tačiau, kadangi šis procesas paremtas savanoriška valia pabandę pasinaudoti mediacija ir nusprendę, kad šis metodas jiems netinkamas, gali grįžti į ginčus teismo salėje. Mediatoriaus paslaugas kai kurios savivaldybės finansuoja iš šeimai skirtų paslaugų fondo. Taip pat nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybė garantuoja nemokamas 4 valandų trukmės mediatoriaus paslaugas ginčo šalims, privalomosios mediacijos atveju, kai mediatorių skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Jei per tiek laiko nepavyksta rasti sprendimo, bet šalys mato, kad mediacijos procesas krypsta teigiama linkme, besiskiriantieji gali savo lėšomis nusipirkti dar vieną ar kelias mediacijos sesijas. Mediatoriaus darbo valanda kainuoja vidutiniškai 30 eurų. Skyrybos asmenims kainuoja nuo 500 iki kelių tūkstančių. Pasirinkus mediaciją daugiausia, kiek gali tekti sumokėti, jei nesusitariama labai ilgai – po 200 eurų.

Jeigu jums reikia mediatoriaus paslaugos - mielai jums padėsime.