1. Aiškios ribos ir lūkesčiai, kurie užtikrina vaiko saugumo. Ribos turėtų būti aiškiai aptartos prieš bendravimą ir, jeigu reikia, primintos viso bendravimo metu. Pavyzdžiui bendravime dalyvaujantiems tėvams reikėtų priminti, kad jie turi bendrauti pagarbiai ir nekonfliktiškai.
2. Bendravimą stebintis specialistas turi nesikišti į vaiko ir tėvo bendravimą, bet užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus tiek fiziškai, tiek emociškai. Taip pat specialistas gali patarti ir padėti tiek bendravime dalyvaujančiam vienam iš tėvų, tiek vaikui užtikrinti, kad pokalbis išliktų pagarbus ir produktyvus. Pavyzdžiui, specialistas gali padėti tėvui suprasti vaiko poreikį tuo momentu, o vaikui – išreikšti savo jausmus ar susitvarkyti su stresu nuraminat.
3. Emocinis saugumas. Vaikai turi jaustis saugūs ir palaikomi, o bendravime dalyvaujantis vienas iš tėvų turėtų vengti kaltinti ar kritikuoti kitą tėvą vaiko akivaizdoje - tai gali sukelti emocinę žalą vaikui.
4. Amžių atitinkantis bendravimas. Erdvė ir bendravimas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą ir gebėjimą suvokti situaciją.
