Ar meilė trunka tris metus?

Kodėl santuokos išyra? Kiekvienos poros gyvenime tam tikrais laikotarpiais vyksta pokyčiai šeimos aplinkoje, kurių metu šeimos nariai kelia vienas kitam tam tikrus reikalavimus, lūkesčius ir dėl to patiria stresą ir įtampa. Kiekvienas pokytis, nesvarbu geras ar blogas atneša tam tikrą nežinomybę ir nerimą ir priklausomai nuo to, kaip poros geba su tais pokyčiais susitvarkyti priklauso kaip toliau krizė vystysis.

. Pirmieji pokyčiai vyksta porai nusprendus gyventi kartu. Vyksta prisitaikymas vienas prie kito, naujų vaidmenų, atsakomybių pasiskirstymas. Nuo to, kaip pora išgyvena šį etapą priklauso, kokius santykius jie kurs ir kaip ateityje jie spręs problemas. Kitas pokytis susijęs su atsiradimu naujo šeimos nario, t.y. vaiko gimimu. Gimus pirmagimiui, pora mokosi būti tėvais, kartais pamiršdami, kad jie yra ne tik tėvai, bet ir sutuoktiniai. Kai vaiką prižiūrėjęs partneris grįžta į darbo rinką, pora dažnai išgyveną kitą krizę. Dažnai grįžimą į darbo rinką lydi fizinis, psichologinis išsekimas, jausmas, kad nieko nespėju, keičiasi šeimos įprastas gyvenimas. Kai gyvenimas nusistovi, nieko naujo netikėto nevyksta, poro gyvenime pradeda dominuoti rutina, santykiai pradeda atrodyti nuobodūs, o romantiką keičia nusivylimas, nenoras leisti laiko kartu, žmonės neretai pradeda vis daugiau laiko leisti atskirai, skirti savo asmeniniams pomėgiams, pamažu nustojama kalbėtis, kalbėtis ne apie buitį, naminius rūpesčius, o apie tai, kaip sekasi, kaip jaučiasi ir pan. Taip prieinama prie dar vienos stiprios krizės.

14 – ųjų metų gyvenimo kartu poros krizė sutampa su asmenės (vidurio amžiaus krizės laikotarpiu). Kai abu sutuoktiniai vertina tai, ką pasiekė net tik šeimoje, bet ir finansuose, karjeroje, kaip nugyveno savo gyvenimą. Ir dažnai nepasitenkinimas savo gyvenimu išliejamas ant kito partnerio. Kai vaikai užauga, palieka namus, kuria savo gyvenimus ir neretai sutuoktiniai supranta, kad be vaikų jų niekas daugiau nesieja, kad aparta to, ar šviesa išjungtą, durys užrakintos, pokalbio temų nebelieka. Tai taip vadinama Tuščio lizdo krizė.

Bendraujant su besiskiriančioms šeimomis mediacijos metu tenka, girdėti, kad sprendimas nutraukti santykius negimsta akimirksniu, tai sudėtingas ir neretai smarkiai traumuojantis gyvenimo įvykis. Tiek tie, kurie pirmieji apie tai prakalbo, tiek tie, kurie jaučiasi palikti išgyvena netektį ir nežinomybę. Kai kurie tą būseną apibūdina, kaip lėkimą dideliu greičiu ir trenkimąsi į siena, kaip akimirką, kai rodėsi gyvenimas sustojo, lyg žemė iš kojų slysti. Iš tiesų stebuklingų receptų kaip išsaugoti santuoką nėra, bet vienas būdas tikrai gali padėti to išvengti, t.y. bendravimas.

Bendravimas ne tik apie buitinius reikalus vaikus, bet ir apie vienas kito poreikius. Kiekvienam yra svarbus saugumas, aiškumas. Visiems norisi būti mylimam, jausti emocinį ryšį, tuo pačiu pagarbą, galimybę augti tobulėti, ne tik asmeniškai, bet ir kaip porai. Iš tiesų galima teigti, kad meilė trunka tiek, kiek mes skiriame laiko išgirsti, suprasti, pamatyti, atliepti ir tuo pačiu būti išgirstam, suprastam, pamatytam, atlieptam ir misija 0 ilgai ir laimingai gali tapti įmanoma.